Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2010

#21. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar - 16. hluti.

Žį eigum viš ašeins eftir 3 greinar af žeim 19 sem mynda almenna samningsskilmįla bķlasamnings SP-Fjįrmögnunar hf. 

17.gr. fjallar um lok samningstķmans og aš greišsla umsamins lokaveršs taki breytingum skv. 2.gr., sem sagt lokaveršiš er gengistryggt lķka.

18.gr. tilgreinir varnaržing vegna įgreinings vera ķ Hérašsdómi Reykjavķkur.

Og aš sķšustu, 19.gr. segir SP-Fjįrmögnun hf. hafa heimild til aš framselja samning aš hluta eša öllu leyti, en leigutaki hefur ekki slķkan rétt nema meš samžykki SP-Fjįrmögnunar hf.  Eftir žvķ sem ég kemst nęst er žaš almennt svo ķ ķslenskum rétti aš svona sé réttur kröfuhafa og žvķ ekkert yfir žvķ aš kvarta.

Aš sķšustu er ónśmerašur feitletrašur texti žar sem meš undirritun stašfesti leigutaki aš hann sé samžykkur ofangreindum greinum, sem sumar eru tilgreindar sérstaklega, og hafi engar athugasemdir viš įkvęšin.  (Hér ber aš hafa ķ huga aš allir stašlašir samningsskilmįlar sem settir eru einhliša fram af öšrum ašila fyrirfram, og valda umtalsveršu ójafnvęgi réttinda og skyldna samningsašila samkvęmt samningnum, neytanda til tjóns, teljast óréttmętir skv. 1.tl. 3. gr. tilskipunar Evrópusambandsins, nr. 13/93/EBE um neytendavernd.  Krękja į afrit tilskipunarinnar er aš finna undir Tenglar>Skjöl hęgra megin į sķšunni.  Um undirbśning og gerš samnings sį löggiltur bķlasali og aldrei ķ žvķ ferli įtti ég samskipti viš starfsmann SP-Fjįrmögnunar hf. til aš semja sérstaklega um samningsskilmįlana.  Er/var žetta algengt fyrirkomulag viš gerš slķkra samninga um bķlavišskipti.)

Žį er loks minnst į aš leigutaki gefi SP-Fjįrmögnun heimild til aš tilkynna Lįnstrausti hf. um öll vanskil sem tengjast samningnum og til aš spyrjast fyrir um bankavišskipti hans ķ skuldastöšukerfi Lįnstrausts hf.  Allt venjulegir skilmįlar frį kröfuhafa viš samningsgerš aš žvķ ég best veit.

Afrit af žessum skilmįlum sem hér hefur veriš fjallaš um, er aš finna undir Tenglar>Skjöl hér til hlišar.  Žvķ mišur er afritiš óskżrt en ef ég kemst yfir betra eintak mun ég reyna skipta žvķ śt.

Meš žessari fęrslu lżkur umfjöllun minni um almenna samningsskilmįla bķlasamnings SP-Fjįrmögnunar hf.  Tekiš skal fram aš žessir skilmįlar sem fjallaš hefur veriš um, fylgja lįnssamningi meš höfušstól gengistryggšum ķ myntkörfunni BL2, myntkörfu, sem hefur ekkert auglżst gengi į vefsķšu SP-Fjįrmögnunar hf. og hefur aldrei haft aš mér skilst.  Žetta žżšir žó ekki aš ég sé endilega hęttur aš ręša lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar hf.  Žaš leynist żmislegt žar sem hefur vakiš fleiri spurningar en svör.

Aš gefnu tilefni ber aš geta, aš SP-Fjįrmögnun hf. hefur ķtrekaš neitaš aš svara efnislega fyrirspurnum mķnum sendum ķ tölvupósti, eša bréflega, enda sé žaš stefna fyrirtękisins aš gera slķkt ekki į žeim vettvangi.  Framkvęmdastjóri žess hefur ekki svaraš fyrirspurnum mķnum settum fram ķ lok mars sl., um hvort sś stefna sé mörkuš af stjórn eša honum.  Žetta hefur valdiš žvķ, aš allt sem ég hef aš undanförnu sagt um almenna samningsskilmįla bķlasamnings mķns, eru einhliša hugleišingar mķnar um efniš eftir žeim gögnum sem ég hef aflaš mér, og įlyktunum dregnum af žeim athugunum.  Mér hefur ekki gefist kostur į aš meta efnisleg rök SP-Fjįrmögnunar hf. žar sem fyrirtękiš lętur žau ekki frį sér.  Ég hvet alla sem hafa eitthvaš viš efni žessara hugleišinga aš athuga aš setja inn athugasemdir viš fęrslurnar.  Öšruvķsi get ég ekki leišrétt ef ég fer meš rangt mįl.  Žaš er ekki vani minn eša įsetningur aš ręgja fólk eša lögašila.  Ég er einfaldlega leikmašur, ólöglęršur, og reyni aš byggja mįlflutning į stašreyndum eins og žęr blasa viš mér, en blöskrar hins vegar framganga fjįrmögnunarfyrirtękjanna vegna bķlalįnasamninga, og mįttleysi stjórnvalda og eftirlitsašila til aš stemma stigu viš henni.  Žvķ mišur eru dęmi um aš einstaklingur hafi tekiš eigiš lķf vegna framgöngunnar, en žaš viršist ekki hęgja į innheimtuašgeršum eša aukiš viršingu fyrir neytendarétti.  Hvaš eiga margir aš žurfa um sįrt aš binda įšur en aš stjórnendur fyrirtękjanna eru stöšvašir??  Munum žaš, aš žó fyrirtękin loki leita stjórnendur žess į nż miš, hugsanlega innan fjįrmįlageirans.  Ef žeim er ekki sżnt hvernig į aš koma fram viš neytendur veršur engin breyting į žó nśverandi fyrirtęki loki.

Žaš starfsfólk SP-Fjįrmögnunar hf., sem ég hef rętt viš hefur flest veriš kurteist ķ višmóti og tilbśiš aš hlusta į mķnar röksemdir.  Heimildir žess takmarkast žó aš einhverju leyti af framsettri stefnu fyrirtękisins og viš erum sammįla um aš vera ósammįla.  Žaš er žó mķn skošun aš starfsfólkiš sé ekki undanskiliš gagnrżnni hugsun į starfsemi vinnuveitanda sķns.


#20. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar - 15. hluti.

16. gr. fjallar um uppgjör.  Žar segir: „Sé samningi žessum rift af hįlfu SP į grundvelli 14. gr eša honum meš öšrum hętti slitiš į lįnstķmanum ber leigutaka aš standa SP skil į eftirfarandi greišslum:

1. Greišslum skv. 2. gr. sem fallnar eru ķ gjalddaga, įsamt drįttarvöxtum til greišsludags skv. 3.gr.

2. Ógjaldföllnum höfušstól įsamt sérstöku uppgreišslugjaldi skv. gjaldskrį SP sem er 0% - 3% m.v. eftirstöšvatķma samningsins viš samningsslit."  Innheimta uppgreišslugjalds er ólögleg skv, a-liš 16. gr. nr 121/1994: „Lįnveitanda er óheimilt aš krefjast greišslu uppgreišslugjalds af lįni ķ ķslenskum krónum meš breytilegum vöxtum sem greitt er upp fyrir žann tķma sem umsaminn er, ef upphaflegur höfušstóll lįnsins er aš jafnvirši 50 millj. kr. eša minna.

Lįnveitandi getur ekki krafist uppgreišslugjalds ef įstęša uppgreišslu er gjaldfelling lįns af hans hįlfu."  Til višbótar ber leigutaka aš greiša lokagreišslu ķ lok samningstķma sem til greind er ķ III.liš svo reiknašri sem segir ķ 2.gr.  Ekki fęst annaš séš en hér sé um óréttmętan samningsskilmįla sem halli verulega į neytanda. Neytanda er gert aš greiša samning aš fullu viš riftun af hįlfu SP, en SP tekur leigumun engu aš sķšur ķ sķna vörslu į verši sem žeir meta sjįlfir, neytandi hefur engin tękifęri til aš meta hvort SP lętur gera viš bķlinn įšur en hann fer į markaš aš nżju.  Žetta kallast einfaldlega aš selja kökuna og eiga hana til aš selja hana öšrum.

„3. Kostnaši skv. 15.gr, aš višbęttum öllum śtgjöldum sem SP hefur oršiš fyrir vegna samnings žessa samkvęmt öšrum įkvęšum hans, s.s. kostnašar vegna innheimtuašgerša, tryggingargjalda, bifreišagjalda, žungaskatts, sektargreišslna, bóta til žrišja ašila, matskostnašar o.fl."

„4. Drįttarvöxtum af greišslum skv, 2. og 3. tl. hér aš framan frį og meš žeim degi er tilkynningu um riftun var komiš til leigutaka eša samningnum var meš öšrum hętti slitiš."  Žarf ekki aš slķta samningum meš įbyrgšarbréfi?

„5. Bótum fyrir žaš tjón sem SP kann aš verša fyrir vegna žessa aš samningnum er sagt upp eša honum rift fyrir lok samningstķma.  Segi SP samninngum upp į grundvelli 3. tl. 1. mgr. 14. gr. į SP žó ekki rétt į bótum samkvęmt žessum töluliš. Frį kröfu SP skv. 1. - 5. tl. skal, žegar skil bifreišar hefur įtt sér staš skv. 15. gr, krefjist SP skila į bifreišinni, draga veršmęti bifreišarinnar eins og žaš reynist vera samkvęmt efirfarandi reglu:  Įstandsskošun er gerš į bifreiš žar sem metinn višgeršarkostnašur hennar og annar kostnašur, sem fellur til vegna bifreišar fram aš fullnašaruppgjöri, s.s. bifreišagjöld, tryggingarišgjöld, flutningur og sektir, er lagšur ofan į heildarskuld samningsins.  Uppķtökuverš sambęrilegrar bifreišar ķ ešlilegu įstandi er fengiš śr višurkenndu veršmatskerfi Bķlgreinasambandsins, af žeirri upphęš er tekinn 15% įętlašur kostnašur fram aš sölu bifreišar, eftirstöšvar uppķtökuveršs eru svo dregnar frį heildarskuld samningsins."  Hvaš liggur hér aš baki???! Af hverju uppķtökuverš???  Af hverju er tekinn 15% įętlašur kostnašur?  Hvernig er žessi tala fundin śt og hvaš felur hśn ķ sér?  Ekkert af žessu er skżrt frekar og mį hugsanlega tślka žetta sem óréttmętan samningsskilmįla!  „Hafi leigutaki ekki mótmęlt ofangeindu mati eša uppgjöri skriflega innan 7 daga frį žvķ matiš var sannanlega sent til hans, į uppgefiš heimilisfang, skal litiš į žaš sem samžykkt."  Hvaš ef drįttur veršur į afhendingu matsins eša lįntaki er sannanlega fjarri heimili sķnu, t.d. ķ frķi eša vinnuferš?  „Ef mótmęli berast er SP heimilt aš lįta selja bifreišina į uppboši hjį sżslumanninum ķ Reykjavķk ķ óbreyttu įstandi frį skilum hennar.  Sem sagt žaš į ekki aš ręša mįliš frekar til aš komast aš samkomulagi eša įsęttanlegri nišurstöšu beggja ašila.  Žaš er bara ein leiš, sś sem SP įkvešur aš fara.

SP er heimilt aš verja žvķ andvirši leigumunar sem eftir kann aš standa viš riftun, žegar greišslum skv. 1 - 5. tl. ķ 1. mgr er fullnęgt, til aš greiša nišur vanskil og eftirstöšvar annarra samninga milli SP og leigutaka.

Ef skašabętur eša višgeršarkostnašur falla į SP, sem leigutaki vissi eša mįtti vita um en sagši ekki frį viš skil eša sölu bifreišarinnar, öšlast SP endurkröfurétt į hendur leigutaka įsamt öllum kostnaši sem af hlżst žar meš talinn lögfręši- og mįlskostnašur.  Sama gildir ef kröfur sem greišast eiga af leigutaka skv. samningi žessum koma fram eftir aš honum lżkur eša uppgjör hefur fariš fram žar meš talin vįtryggingarišgjöld, bifreišagjöld og žungaskattur." Er ešlilegt aš hęgt sé aš rukka leigutaka um frekari kostnaš eftir aš uppgjör hefur fariš fram? Enn og aftur óréttmętur samningsskilmįli aš mķnu mati!


#19. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar - 14. hluti.

Viš erum langt komin meš yfirferš į almennum samningsskilmįlum SP-Fjįrmögnunar hf.

15. gr. fjallar um afhendingu hins leigša viš riftun.  Žar segir 1.mgr. aš ef samningi sé rift skuli afhenda bifreišina į staš sem SP tiltekur.  Leigutaki skal standa straum af śtgjöldum vegna flutnings, ž.m.t. vįtryggingu, sem og kostnašar viš aš žrķfa, yfirfara, višgeršir vegna bilana og skemmda į bifreišinni.  „Leigutaki ber įbyrgš ef bifreiš eyšileggst af tilviljun, skemmist eša rżrnar uns SP hefur tekiš viš henni."  Sķšasta mįlsgreinin er enn einn óréttmęti samningsskilmįlinn: „Neiti leigutaki aš afhenda bifreišina eftir riftun er SP, eša öšrum ašila sem SP vķsar til, heimilt aš fęra bifreišina śr vörslum hans įn atbeina sżslumanns."  Ekki er hęgt aš gera kröfu til žess leigutaki semji frį sér lögvarinn réttindi.  Slķkt framferši er óréttmętt og gagnstętt góšri višskiptavenju og ekki sķst, brot į lögum um ašför. 

Ašför er skv. oršabókarskilgreiningu: lögleg valdbeiting til aš knżja fram tildęmdan rétt (fjįrnįm, innsetningargerš eša śtburšargerš).  Hana mį gera til fullnustu kröfum samkvęmt heimildum 1. gr. laga um ašför.  Ķ 4. gr. laganna segir: „Meš ašfarargeršir fara sżslumenn og löglęršir fulltrśar žeirra."  5.gr. segir: „Ašför mį gera eftir dómi eša śrskurši, žegar lišnir eru fimmtįn dagar frį uppkvašningu hans, ef annar ašfararfrestur er ekki tiltekinn. Ašför mį gera eftir [stefnu],1) žegar hśn hefur veriš įrituš af dómara um ašfararhęfi."  Žannig er fyrirmęlt aš ekki mį taka bifreiš įn fyrirvara.  Lög um naušungarsölu krefjast einnig leyfis sżslumanns ef vörslutaka eignar eigi aš fara fram. 

Talsmašur neytenda gerir žetta atriši aš umtalsefni ķ pistli į heimasķšu sinni.  Hann segir um vörslusviptingar įn dóms og laga:  „Af žessu tilefni vekur talsmašur neytenda einnig athygli į žvķ aš ekki stenst lög um fullnusturéttarfar [innsk: lög um ašför] aš eignarleigufyrirtęki svipti neytendur vörslum bifreiša įn žess aš sżslumašur veiti atbeina sinn aš slķkri vörslusviptingu.  

Hefur talsmašur neytenda undanfariš rįšfęrt sig viš ašra lögfróša um žetta įlitaefni. Telja veršur ķ ljósi fręšilegrar umfjöllunar og lögskżringargagna - m.a. aš žvķ er varšar lög um neytendalįn - aš vörslusviptingar af hįlfu eignarleigufyrirtękja įn atbeina sżslumanns standist ekki. Er sś afstaša einkum byggš į žvķ aš ķ fullnusturéttarfari er tališ aš beina lagaheimild žurfi til svonefndrar ašfarar įn undangengins dóms; enn sķšur ętti aš vera hęgt aš framkvęma ķgildi ašfarar meš vörslusviptingu įn žess aš sżslumašur - sem handhafi opinbers valds - veiti atbeina sinn aš žvķ.  [innsk: leturbreyting er mķn] Slķka ašför er enda lögum samkvęmt unnt aš bera undir dómara. Er neytendum, sem verša fyrir slķkum vörslusviptingum „įn dóms og laga" eša bśast viš slķku, rįšlagt aš leita ašstošar lögmanns eša jafnvel lögreglu - einkum ķ ljósi žeirrar óvissu sem er um réttmęti krafna samkvęmt framangreindu og ķ ljósi réttaróvissu sem er um lögmęti gengislįna eins og įšur hefur komiš fram." 

Hér er ennfremur vert aš hafa ķ huga aš ofangreind "heimild SP" tekur ekki til persónumuna leigutaka sem kunna aš vera inn ķ bifreišinni žegar vörslusvipting fer fram!  Žar meš er hęgt aš kęra hvern žann sem aš slķkri vörslusviptingu stendur fyrir žjófnaš į slķkum persónumunum.

SP reynir sjįlfsagt aš halda žvķ fram aš žar sem žeir séu eigandi sé žeim heimilt aš nį ķ eigur sķnar en samkvęmt samningi er leigutaki umrįšamašur bifreišarinnar į samningstķma.


#18. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar - 13. hluti.

Įfram höldum viš ķ skošun almennra samningskilmįla bķlasamnings SP. 

12.gr. fjallar um breyttar ašstęšur leigutaka fyrst og fremst tilkynningaskyldu žar aš lśtandi og ekki įstęša til aš fjölyrša um žaš hér.

Sama gildir um 13.gr. sem fjallar um óbeint tjón.  Žó skal nefnt aš vķsaš er til óbeins eša afleidds tjóns į rįšgeršum sparnaši ķ greininni og aš SP beri ekki įbyrgš į slķku tjóni.  Framgangur SP viš innheimtu ranglega myndašara greišslusešla, s.s. of hįrra upphęša vegna gengistryggingar og gjaldfellingu er ekki óbeint tjón, en hugsanlega mį lķta žaš sem beint tjón į rįšgeršum sparnaši žar sem slķkt fé hefši mįtt nżta ķ reglulega sparnaš frekar en greišslu af lįnssamningi.

Žį komum viš aš 14.gr. Riftun.

Žessi grein tilgreinir ķ 6 lišum įstęšur sem SP getur notaš til einhliša riftunar įn fyrirvara:

Žar er fyrst: „1. Leigutaki innir ekki af hendi tilskildar greišslur samkvęmt samningi į umsömdum gjalddögum og vanskil eru oršin 45 daga gömul."  Tilskildar greišslur samkvęmt samningi tel ég vera žį greišslu sem tilskilin er ķ II.liš į framhliš samningsins og nefnd er įsamt innheimtukostnaši, (gjaldi vegna skuldfęrslu eša heimsends greišslusešils) ķ greišsluįętlun.  Greiši leigutakar slķka greišslu mįnašarlega, sé ég ekki aš SP eigi rétt į riftun žó ekki sé greiddur heimsendur greišslusešill, žar sem hann er ranglega myndašur mišaš viš ólögmęta gengistryggingu.  Aš mķnu mati er mikilvęgt aš mótmęla öllum slķkum greišslusešlum skriflega, svo fljótt sem aušiš er, og žess ķ staš millifęra greišslur inn į reikning fyrirtękisins, og jafnframt senda afrit ķ tölvupósti til žess og į eigiš tölvupóstfang.  Mikilvęgt er aš hafa öll samskipti skrifleg og halda vel utan um slķk samskipti į pappķr ef um rafręn samskipti er aš ręša.  Žaš skal tekiš fram aš ekki eru allir sammįla žessari ašferš žar sem fullyrt er aš SP fari į hausinn um leiš og gengistrygging lįna veršur dęmd ólögmęt ķ Hęstarétti, og žar meš muni lįntakendur tapa ofgreiddum leigugreišslum.  En viš gjaldžrot SP myndast vęntanlega žrotabś og skiptastjóri žess mun vęntanlega reyna innheimta kröfur ķ eigu žrotabśssins eša selja žęr.  Žį er mikilvęgt aš hafa forsöguna į hreinu.  Einnig er brżnt aš mótmęla innheimtuvišvörunum skriflega ķ bréfi eša tölvupósti.  Žaš er mķn skošun aš rangt sé af višskiptamönnum SP aš hętta einhliša aš borga, žó aš įgreiningur sé viš fyrirtękiš um lögmęti gengistryggingar, heldur eigi aš halda sig viš umsamda og undirritaša greišsluįętlun, sé žess nokkur kostur!

Annar lišur segir: „2. Leigutaki vanefnir įkvęši samningsins aš öšru leyti, t.d. greišir ekki sektir, skatta, eša vįtrygingar sem honum ber, og sinnir ekki įskorun SP um greišslu eša śrbętur innan 7 daga frį žvķ įskorun žar aš lśtandi er send til leigutaka."  Um žennan liš er ekki mikiš aš segja annaš en žaš sem ķ honum stendur.

Žį er nęst žrišji lišur: „3. SP er óheimilt eša gert illmögulegt af hįlfu hins opinbera aš standa viš samning žennan eša ef į SP leggjast verulegar kvašir, af hįlfu sömu ašila."  Hvaš žżšir žetta?  Hvaša atriši myndu teljast til slķkra ašstęšna?  Mun stašfesting Hęstaréttar į ólögmęti gengistryggingar vera slķkt atriši?

Fjórši lišur: „4. Bś leigutaka er tekiš til gjaldžrotaskipta eša hann leitar naušasamninga viš skuldheimtumenn sķna eša ef fjįrhagsstaša leigutaka versnar frį undirritun samnings žessa žannig aš fyrirsjįanlegt sé aš hann geti ekki stašiš ķ skilum viš SP."  Hver į aš meta hvort  fjįrhagsstaša leigutaka sé žannig sem aš ofan er greint?  Mį SP meta žaš einhliša og rifta samningi sé žaš mat žess?  Hvaša gögn į aš leggja til grundvallar slķkri įkvöršun?  Žessi skilmįli er mjög lķklega óréttmętur žar sem ekki er skżrt hver eša meš hvaša hętti eigi aš meta fjįrhagsstöšu leigutaka.

Lķtiš er um um 5. og 6.liš aš segja en žar segir ķ fimmta liš:  „5. Leigutaki vanrękir ešlilegt višhald bifreišar eša veršur uppvķs aš illri mešferš hennar."  Og ķ sjötta liš: „Leigutaki flytur bifreišina śr landi."  Veršur aš telja slķka skilmįla ešlilega kröfu į hendur lįntaka til verndar ešlilegum hagsmunum SP.

Aš sķšustu segir einfaldlega um riftunarrétt lįntaka: „Um heimild leigutaka til aš rifta samningi žessum gilda almennar reglur ķslensks réttar."  Slķkar reglur eru ekki śtlistašar sérstaklega eftir žvķ sem ég kemst nęst, en slķkar heimildir tengjast yfirleitt einhvers konar vanefndum eša svikum samningsašila, hér leigusalans SP, og veršur žį aš meta ašstęšur hverju sinni.


#17. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar - 12. hluti.

Viš erum rétt hįlfnuš ķ yfirferš okkar um almenna skilmįla bķlasamnings SP-Fjįrmögnunar hf.

9.gr.  fjallar um mešferš bifreišar.  Žar er ķ raun ekkert athugavert aš sjį sem mętti teljast óešlileg krafa.  En stöldrum žó ašeins viš 6.mgr.  Žar segir: „Honum [s.s. leigutaka] ber aš fylgja öllum fyrirmęlum stjórnvalda og öšrum žeim reglum sem gilda um bifreišar og notkun žeirra į hverjum tķma."  Žessi skilmįli er grįtbroslegur žegar litiš er til framkomu og hegšunar SP-Fjįrmögnunar ķ garš neytenda og višskiptamanna sinna viš umsżslu bķlalįna.  Gengistrygging, stjórnarskrįrbrot, óhóflegur višgeršarkostnašur, óréttmętir višskiptahęttir, efnislegri umręšu hafnaš, erindum ekki svaraš, o.s.frv., o.s.frv., svo dęmi séu tekin.  Allt hugtök sem višskiptavinir žess žekkja af biturri reynslu en eiga engu aš sķšur aš vera varin fyrir ķ lögum, sem SP-Fjįrmögnun hf. ber aš fara eftir og fylgja įn žess aš stjórnvöld standi yfir žeim į degi hverjum og leišbeini um framkvęmd hverrar athafnar fyrirtękisins fyrir sig.  En žeir hafa žennan rétt neytenda aš engu.

10. gr. tekur til tjóns į bifreišinni.  Allt tjón skal bęta į mešan lįntaki hefur bifreiš ķ vörslu sinni og skal tilkynna SP slķkt tjón.  En ķ 2.mgr. segir: „Undanžegiš er žó ešlilegt slit į bifreišinni."  Hvaš skyldi mikiš af metnum višgeršum į vörslusviptum bifreišum hafa ķ raun veriš ešlilegt slit, en engu aš sķšur innheimt sem višgeršarkostnašur?  Hér er umfjöllun um stślku sem įtti ķ višskiptum viš Avant, fór meš bķlinn ķ lögbundna skošun, fékk engar athugasemdir, en mįnuši sķšar var bķllin tekinn og mat Ašalskošunar var aš skipta žurfi um eša gera skuli viš rśšuupphalara, śtvarp, stöšuljós, nśmersljós, stżrisenda, stżrisvél, hjólbarša, höggdeyfa, hemlarör, klossa og tķmareim auk žess sem bķllinn žarfnist žrifa og smurningar. Žį žurfi aš sprauta bķlinn fyrir lišlega 230 žśsund krónur. Allt sem aš ofan er nefnt getur vel veriš dęmi um ešlilegt slit į 12-13 įra gömlum bķl eins og tilfelliš er hér.  Ég hef ekki skošaš samningsskilmįla Avant en ef žetta vęri SP, vęri žetta óhóflegt og gengi gegn hagsmunum neytenda.  Ekki veršur séš aš önnur rök ęttu aš gilda um Avant ķ žessu sambandi.

Višskiptavinir SP-Fjįrmögnunar (og eftir atvikum annarra eignaleigufyrirtękja) eiga ekki aš borga fyrir ešlilegt slit!  Allir sem ķ žvķ hafa lent ęttu aš ķhuga aš sękja til baka innheimtan višgeršarkostnaš fyrir endurheimtan/vörslusviptan leigumun, sżnist žeim sem frekar sé um ešlilegt slit aš ręša en tjón!!  Slķkan kostnaš į SP aš endurgreiša lįntaka meš vöxtum!!  Mjög lķklega myndi mįlskostnašur vegna slķks mįls falla į eignaleigufyrirtękiš!

11.gr. tekur į vįtryggingum og skašabótaįbyrgš, lįntaki skal tryggja bifreišina skv. žvķ sem žar er fyrirmęlt og vera įbyrgur fyrir tjóni sem notkun bifreišar getur valdiš meš beinum eša óbeinum hętti.  4.mgr. segir aš ef lįntaki [tryggi] ekki sé SP heimilt, en žó ekki skylt, aš greiša vįtrygginguna fyrir hönd leigutaka, og endurkrefja hann um kostnaš sem af žessu hlżst auk įlags skv. gjaldskrį SP eins og hśn er hverju sinni.  Hér skal haft ķ huga aš ķ nżlegu dómsmįli sem SP höfšaši gegn višskiptamanni, féll SP frį kröfu vegna tryggingar frį Sjóvį, vörslusviptingarkostnašar, višgeršarkostnašar, stöšumęlasektar og mats į višgeršarkostnaši.  Nam lękkun krafna 747.049 krónum og munar um minna.  Žessu mįli var vķsaš frį Hérašsdómi og var frįvķsunin sķšar stašfest ķ Hęstarétti, eftir įfrżjun SP.  Mįlsnśmer er E-4577/2009 og var mįlinu vķsaš frį Hérašsdómi ž. 9. mars 2010 og mį finna dómsorš hér.  Umfjöllun um rétt neytenda žessu mįli tengdu mį finna į vef Talsmanns neytenda, hér.


#16. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar - 11. hluti.

Undanfarnar fęrslur hafa fjallaš um almenna samningsskilmįla bķlasamnings SP-Fjįrmögnunar. Höldum nś įfram žar sem frį var horfiš ķ sķšustu fęrslu.  Ķ lok hennar minntist ég į stjórnarskrįrbrot.  Hvaš į ég viš?

8.gr. fjallar um afnot og fleira, en ķ 2.mgr. segir eftirfarandi:  „SP, eša žeir sem SP tilnefnir, į aš hafa óskorašan ašgang aš starfstöš leigutaka, heimili eša starfssvęši til aš skoša bifreišina."  Hvaš er įtt viš meš óskorašan ašgang? 

Oršiš óskorašur er skilgreint svo ķ tölvutękri oršabók į snara.is:  ó|skorašur L: algjör, óbifanlegur, skilyršislaus, óskertur;  [Dęmi:] full og óskoruš yfirrįš.  Er ešlilegt aš fyrirtęki sem bķšur upp į neytendalįn setji slķkan samningskilmįla ķ samning viš neytendur?  Fyrirtęki sem į aš hafa séržekkingu į fjįrmįlavišskiptum, og hefur lögfręšinga ķ sinni žjónustu eša starfsliši!  Hvaša hagsmunir kalla į žaš aš hafa óskorašan ašgang aš starfstöš, leigutaka, heimili hans eša starfssvęši?  Vęri ekki ešlilegra aš žaš gęti óskaš eftir slķkum ašgangi ķ samrįši viš leigutaka, og takmarkaš žį ósk viš ašgang aš žvķ svęši eša hśsnęši, žar sem bifrešin er geymd, s.s. bķlskśr, bķlskżli, almennri bķlageymslu o.s.frv.?  Hvaš meš starfssvęši?  Getur leigutaki leyft ašgang aš starfssvęši sķnu įn heimildar atvinnurekanda sķns???  Getur SP gengiš aš leigumun ķ lokašri, ašgangstżršri bķlageymslu atvinnurekanda leigutaka?  Dęmi eru um aš svo hafi veriš gert.  Mį vaša inn ķ lokašar bķlageymslur fólks aš nęturlagi ķ žessum tilgangi, eins og gefiš er ķ skyn meš įkvęšinu um „óskorašan ašgang"? 

Ķ 13. gr. laga um eftirlit meš višskiptahįttum og markašssetningu segir:  „Óheimilt er aš hafast nokkuš žaš aš sem brżtur ķ bįga viš góša višskiptahętti ķ atvinnustarfsemi eins og žeir eru tķškašir eša eitthvaš žaš sem óhęfilegt er gagnvart hagsmunum neytenda."

Aš mķnu mati, stenst ofangreint  įkvęši bķlasamnings ekki stjórnarskrįrbundinn rétt einstaklinga um frišhelgi heimilis og einkalķfs, sem og persónuvernd, žar sem samningsskilmįlinn er settur fram einhliša ķ stöšlušum samningsskilmįlum.  En žó aš samiš vęri sérstaklega um žetta įkvęši ķ samningi ašila ķ millum, er žaš óréttmętur samningsskilmįli engu aš sķšur, žvķ žar er gróflega gengiš gegn 71. gr stjórnarskrįr sem stendur svo: 

„71. gr. [Allir skulu njóta frišhelgi einkalķfs, heimilis og fjölskyldu.

Ekki mį gera lķkamsrannsókn eša leit į manni, leit ķ hśsakynnum hans eša munum, nema samkvęmt dómsśrskurši eša sérstakri lagaheimild.  Žaš sama į viš um rannsókn į skjölum og póstsendingum, sķmtölum og öšrum fjarskiptum, svo og hvers konar sambęrilega skeršingu į einkalķfi manns.

Žrįtt fyrir įkvęši 1. mgr. mį meš sérstakri lagaheimild takmarka į annan hįtt frišhelgi einkalķfs, heimilis eša fjölskyldu ef brżna naušsyn ber til vegna réttinda annarra.]"

Žaš aš eiga gefa öšrum ašila óskorašan ašgang aš heimili sķnu meš samningi er gróf skeršing į einkalķfi manns.  Ekki einu sinni stjórnvöld mega koma inn į heimili manns nema meš samžykki hans eša dómsśrskurši.  Žaš er žvķ klįrlega óhęfilegt aš ganga svo gegn hagsmunum neytanda, viš samningsgerš meš stöšlušum einhliša samningsskilmįlum, aš žeim beri aš semja frį sér stjórnarskrįrbundinn réttindi!

Neytendastofa veršur aš vķkja svona samningsskilmįla hiš fyrsta.


#15. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar – 10. hluti.

Lįnssamningar frį atvinnurekanda til neytenda eru neytendalįn, eins og segir ķ 1. gr. laga um neytendalįn, į skżru og skiljanlegu mįli eins og skrifa į samninga į: „Lög žessi taka til lįnssamninga sem lįnveitandi gerir ķ atvinnuskyni viš neytendur

Ķ d-liš 2.gr. laganna er tekiš fram aš eignarleigusamningar eru ekki undanskildir lögunum meš žessum oršum: „ 2. gr. Eftirtaldir lįnssamningar eru undanžegnir lögum žessum:………..d. Leigusamningar, nema eignarleigusamningar, ………”

En įfram meš samningsskilmįla bķlasamnings SP.

2. gr tekur į leigugjaldi, greišslum , sköttum, gjöldum, o.fl.

Žar er fyrst rętt um leigugjald ķ ķslenskum krónum, svo leigugjald sem er verštryggt og svo aš lokum leigugjald sem er gengistryggt, sem er nįttśrulega ekkert annaš en leigugjald ķ ķslenskum krónum.  Žaš er aldrei talaš um leigugjald ķ erlendri mynt ķ 2.gr.  En žar segir m.a. aš sé leigugjald ķ liš III gengistryggt aš hluta eša öllu leyti er mišaš viš breytingar į gengi žeirra erlendu gjaldmišla gagnvart ķslensku krónunni į samningstķmanum.  „Jafnframt taka leigugreišslurnar breytingum erlendu gjaldmišlana į millibankamarkaši ķ London (LIBOR).  Leigufjįrhęšin er hins vegar alltaf innheimt ķ ķslenskum krónum. Viš śtreikning leigu skal mišaš viš sölugengi Sešlabanka Ķslands į viškomandi gjaldmišli/eša gjaldmišlum eins og žaš er į hverjum tķma.“  Žessi samningsskilmįli er gjörsamlega ólöglegur, og ķ raun daušur og ómerkur aš mķnu mati, žar sem starfsleyfi SP tekur ekki til višskipta meš erlendan gjaldeyri eša gengisbundin bréf fyrir eigin reikning eša višskiptamenn.  Hvernig į fyrirtękiš aš borga „erlend“ lįn, fyrir sig eša višskiptamenn, ef žaš ekki mį eiga višskipti meš gjaldeyri?  Hvorki kaupa eša selja gjaldeyri, žaš vęru jś višskipti.  Og žar aš auki lįn sem eru tekin hjį Landsbanka Ķslands en finnast ekki ķ bókum hans!  Ekki veršur annaš séš en aš öll višskipti sem SP stendur aš, verši žar af leišandi aš vera ķ ķslenskum krónum. 

3.gr. fjallar um vanskil.  SP auglżsir ekki į vefsķšu sinni hverjir drįttarvextir eru hverju sinni né vķsar į žį heimild sem žessar upplżsingar er aš finna.  En skv. tilkynningu Sešlabankans frį 26. maķ 2006, eru drįttarvextir mismunandi hvort um er aš ręša peningakröfu ķ erlendri mynt eša ķslenskum krónum.  1. jśnķ 2006 lauk skyldu Sešlabankans um tilkynningu drįttarvaxta peningakrafna ķ erlendri mynt en įrréttar ķ tilkynningu 26. jśnķ 2006, aš drįttarvextir fyrir slķkar peningakröfur, séu žęr enn ķ gildi, skuli eftirleišis vera jafnhįir drįttarvöxtum sem sķšast voru auglżstir, en žaš var sķšast gert 26. maķ 2006 fyrir peningakröfur ķ erlendri mynt.  SP reiknar drįttarvexti mišaš viš aš samningurinn minn sé ķ ķslenskum krónum.  Ég ręddi ķtarlega um innheimtu drįttarvaxta hér og ętla lįta žaš nęgja aš sinni.  Aš sķšustu segir ķ 3.grein aš SP megi halda gengistryggingu į gjaldfallinni upphęš.  Eins og ég hef įšur sagt er gengistrygging ólögmęt.

4.gr. er stutt og ķ raun óžarft aš minnast į aš öšu leiti en žvķ aš hśn fjallar afhendingu bifreišar viš upphaf samnings, sem og įbyrgš leigutaka vegna skemmda o.ž.h. eftir afhendingu.

5.gr. er aš sama skapi stutt og bannar aš flytja megi bifreišina śr landi, sem er ekkert óešlilegt, SP er jś eigandinn og į hagsmuna aš gęta.

6.gr. fjallar um skošunarskyldu og er skošunarskyldu velt į leigutaka.  Svolķtiš sérstakt aš fara ekki fram į ķtarlega įstandsskošun į višurkenndu verkstęši af til žess hęfum mönnum įšur en af kaupum veršur og treysta į hęfni leigutaka til matsins.  Žarna eru miklir hagsmunir ķ hśfi og SP ętti aš setja įstandsskošun višurkennds ašila, sem skilyrši bįšum ašilum til góša, ef žeir stundušu góša višskiptahętti.

7.gr. tekur til vanefnda seljanda viš kaupin.  Žetta er ekki SP žvķ žaš kallast leigusali, en eru ķ raun aš selja mér bķlinn meš afborgunum engu aš sķšur.  En hér er įtt viš fyrri eiganda eša söluašila, umboš eša žvķ um lķkt.

Lįtum žetta duga ķ bili en nęst skošum viš 8. gr. sem hefur aš geyma stjórnarskrįrbrot.


#14. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar - 9. hluti.

Byrjum nś aš fara yfir almenna samningsskilmįla bķlasamnings SP-Fjįrmögnunar hf.  Žvķ mišur er žaš svo aš viš lestur og greiningu žeirra vakna ansi margar spurningar um tilgang žeirra og réttmęti.

Almennir samningsskilmįlar eru taldir upp į bakhliš samningsins ķ 19 greinum og hefjast į žessum oršum:  „Ašilar samnings žessa, sem er ķ ešli sķnu kaupleigusamningur, eru leigutaki og SP-Fjįrmögnun hf. sem leigusali......."  Hér skal haft ķ huga aš ķ samningnum er samiš um kaupverš ķ lok samnings.  Žannig, aš žrįtt fyrir aš talaš sé um leigumun ķ samningi, gengur samningurinn śt į kaup į bifreiš meš eignarréttarįkvęši leigusala, žar til upphaflegt kaupverš įsamt vöxtum, hefur veriš greitt honum meš afborgunum į samningstķma.  Afborganirnar nefnast leiga ķ samningi og eiga fela ķ sér allan kostnaš leigusala į samningstķma og skulu kynntar leigutaka viš samningsgerš.  Hér er žvķ ķ reynd um afborgunarkaup aš ręša. 

1. gr. samningsskilmįlanna kvešur į um eignarétt, upphaf og lok samnings.  Žar segir aš eignaréttur haldist hjį SP į gildistķma samnings og samningurinn sé óuppsegjanlegur af hįlfu leigutaka.

F-lišur 4.gr. laga um neytendalįn śtskżrir eignaréttarįkvęši: „f. Eignarréttarfyrirvari er žegar viš kaup į vöru er samiš um aš lįnveitandi sé eigandi söluvöru žar til andvirši hennar er aš fullu greitt samkvęmt lįnssamningi og aš lįnveitandi geti tekiš vöruna til sķn ef neytandi stendur ekki viš skuldbindingar sķnar samkvęmt samningnum."  SP hefur žar meš öll spil į hendi um rįšstöfun leigumunar og er ekki įstęša til aš efa žann rétt ķ ljósi ašstęšna, žeir eru jś lįnveitandi fyrir leigumun.  Hins vegar er erfitt aš sjį aš fyrirtękiš žurfi aš vernda hagsmuni sķna frekar en meš nefndu eignaréttarįkvęši.  Frekari féinnheimta vegna uppgjörs samnings, vęri neytendum til tjóns og freklega ķ óhag, žvķ lögin segja aš komi til endurheimt leigumunar skuli uppgjör leiša til žess aš ašilar standi eftir, sem nęst žvķ aš enginn samningur hafi veriš til stašar.  Sjónarmiš SP viršist vera, aš žaš sé sanngjarnt og réttmętt aš neytendur eigi aš standa eftir meš skuld vegna leigumunar, sem jafnvel er hęrri en virši hans, hvort sem um mat SP eša markašsverš er aš ręša, en ķ leišinni įn hans.  Ķ tilskipun Evrópurįšsins nr. 93/13/EBE, kynnt ķ Stjórnartķšindum ž. 21. aprķl 1993, er višauki meš óréttmętum samningsskilmįlum.  Listinn er leišbeinandi og alls ekki tęmandi, en žar segir ķ „e) [samningsskilmįli sé óréttmętur ef lįnveitandi megi] krefjast ótilhlżšilega hįrra bóta af neytanda sem stendur ekki viš skuldbindingar sķnar."   Sem sagt gjaldfella samning, hirša leigumun, draga frį óešlilega hįan višgeršarkostnaš og rukka samninginn aš fullu meš drįttarvöxtum og uppgreišslugjaldi????  Óréttmętt?  Erum viš eitthvaš aš grķnast?  Ég mundi segja svo vęri.

Žar segir einnig  ķ l-liš „l) aš gera rįš fyrir aš vöruverš sé įkvešiš viš afhendingu eša heimila seljanda vöru eša veitanda žjónustu aš hękka veršiš įn žess, ķ bįšum tilvikum, aš veita neytandanum tilsvarandi rétt til aš ógilda samning ef endanlegt verš er of hįtt samanboriš viš umsamiš verš viš gerš samnings." Muniš aš samkvęmt 1.gr. er samningurinn óuppsegjanlegur af hįlfu leigutaka.  Hękka leiguverš meš gengistryggingu????  Óréttmętt?!!  Og aš sķšustu ķ o-liš „o) aš skylda neytanda til aš standa viš skuldbindingar sķnar enda žótt seljandi eša veitandi standi ekki viš sķnar."  SP tekur bķlinn vegna meintra vanskila, en neytandi į aš borga aš fullu, jafnvel meira en virši bķlsins, en fęr ekki kost į aš kaupa bķlinn meš öšrum hętti į matsverši SP????  Óréttmętt?  Standa ašilar eftir viš riftun, sem nęst žvķ aš višskiptin hafi ekki įtt sér staš?  Dęmi hver fyrir sig.

Žvķ mišur eru dęmi um, aš viš mat į bifreišum vegna uppgjörs samnings, hafi SP metiš virši bifreišar óešlilega lįgt og višgeršarkostnaš śr hófi fram.  Dęmi eru um aš bifreiš hafi veriš endurseld į hęrra verši en matsverš SP var, įn žess aš fékrafa į fyrri umrįšaašila hafi veriš lękkuš, jafnvel įn žess SP léti  gera viš bifreišina fyrir sölu, eins og metiš hafši veriš viš uppgjör aš žörf vęri į. 

Og viš erum rétt aš byrja.  Meira sķšar.


#13. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar – 8. hluti.

Sķšasta fęrsla fjallaši um vafa į tślkun samnings.  Skošum nś ašeins innheimtu drįttarvaxta į gengistryggšum bķlasamningi SP. 

SP heldur žvķ fram viš mig (og ašra višskiptavini sķna): „Samningur [nr. samnings] er ķ erlendri mynt og veršur innheimtur sem slķkur......."  Žó hefur sami ašili og sagši žetta, ekki enn getaš bent į žį grein samningsins žar sem segir svo, į skżru og skiljanlegu mįli eins og samningalög kveša į um aš eigi aš gera viš gerš samnings.  Ok, en standast žessi rök SP ef skošašir eru drįttarvextir žeir sem innheimtir eru į gengistryggšum samningum žeirra? 

Ég sendi forstöšumanni innheimtusvišs SP eftirfarandi fyrirspurn 12. mars, um hversu hįir drįttarvextir eru innheimtir af gengistryggšum samningi, sem žeir kalla samning ķ erlendri mynt: „Eru drįttarvextir į bķlasamningi mķnum ķ dag sem sagt 16,5%?"  Svar forstöšumannsins var eftirfarandi:  „Jį, drįttarvextir ķ dag eru 16,5%."

Skv. töflu yfir drįttarvexti frį Sešlabanka Ķslands kemur fram aš frį og meš 1. jślķ 2006 hętti Sešlabankinn aš birta drįttarvexti af lįnssamningum ķ erlendri mynt, geršum fyrir gildistöku laga nr. 38/2001. Eftir žaš gilda vextir sem birtir voru 26. maķ 2006

Ķ tilkynningu Sešlabankans frį 31.maķ 2006 um drįttarvexti og vexti af peningakröfum er ķ III-liš gefnir upp drįttarvextir af peningakröfum ķ JPY og CHF, 5%.  Ķ tilkynningunni er undirmįlsgrein nr. 6 žar sem įkvöršun drįttarvaxta af peningakröfum ķ erlendri mynt eru śtskżrš.  Žar segir:  "Ķ brįšabirgšaįkvęši III ķ lögum nr. 38/2001 segir: „Nś segir ķ lįnssamningi ķ erlendum gjaldmišli, geršum fyrir gildistöku laga žessara, aš viš vanskil reiknist hęstu lögleyfšu drįttarvextir eins og žeir eru į hverjum tķma, drįttarvextir samkvęmt įkvöršun Sešlabanka Ķslands eša drįttarvextir samkvęmt vaxtalögum, eša vķsaš er meš öšrum hętti til drįttarvaxta sem Sešlabankinn įkvaš skv. 11. gr. laga nr. 25/1987, og skulu žį drįttarvextir žessir vera įkvaršašir meš sama hętti nęstu fimm įrin eftir gildistöku laga žessara, en aš žeim tķma loknum skulu žeir vera jafnhįir žeim drįttarvöxtum ķ hlutašeigandi gjaldmišli sem sķšast voru auglżstir af Sešlabankanum ķ Lögbirtingablaši fimm įrum eftir gildistöku laganna".  Drįttarvextir fyrir lįnssamning ķ erlendri mynt voru sķšast birtir 26. maķ 2006, eins og įšur sagši.  Hvaša drįttarvextir eiga žį aš gilda um samninga ķ „erlendri mynt," (eins og SP heldur fram aš minn samningur sé) og geršir eru eftir gildistöku laga nr. 38/2001?  Er įstęša žess aš slķkir drįttarvextir eru ekki lengur birtir, aš Sešlabankinn gerši ekki rįš fyrir aš hęgt vęri aš gera slķka samninga eftir gildistöku laganna og žar meš sé enginn žörf į aš birta drįttarvexti fyrir slķka samninga?  Hér er tilkynning frį Sešlabankanum um vexti og drįttarvexti frį 23. mars 2010.  Žar er ekkert rętt um peningakröfur ķ erlendri mynt, bara ķ krónum.

Eins og ég minntist į fyrr žį stašfesti fulltrśi SP, (reyndar 2 fulltrśar), ķ tölvupósti ž. 12. mars [......] aš drįttarvextir af lįnssamningi mķnum séu reiknašir 16,5%.  Žetta sannar aš SP lķtur į bķlasamninginn sem peningakröfu ķ ķslenskum krónum ef drįttur er į greišslu, en peningakröfu ķ erlendri mynt žegar greišslusešlar eru myndašir.  Ef SP ętlaši aš vera samkvęmt sjįlfu sér myndu drįttarvextir fyrir peningakröfu ķ erlendri mynt, vęntanlega eiga vera 5%, eins og sķšast var kynnt af Sešlabanka Ķslands ž. 26. maķ 2006, eša hvaš?.

Forstöšumašur innheimtusvišs SP sagši eitt sinn viš mig į skrifstofu sinni eitthvaš į žį leiš: „Sko, žś getur ekki bara tekiš allt žaš besta sem žér finnst og sett žaš fram sem žķn rök!"  Halló!  Erum viš ekki į sömu plįhnetu hér?  Hvaš er SP aš gera annaš en nįkvęmlega žaš sem forstöšumašurinn sagši aš ég mętti ekki gera?  Hvenęr ętlar FME og Neytendastofa aš grķpa ķ taumana????  Hvaš žarf eiginlega til?

 

 


#12. Hugleišingar um lįnastarfsemi SP-Fjįrmögnunar - 7. hluti.

Nś er nokkuš lišiš frį žvķ ég bloggaši sķšast um lįnastarfsemi SP Fjįrmögnunar .  Žį velti ég upp hugleišingum um višurlög viš brotum į starfsleyfum, śtgefnum samkvęmt lögum um fjįrmįlafyrirtęki.

Vķkjum ašeins aš vafanum.  Ķ 36. gr. samningalaganna segir ķ b-liš m.a.: „Skriflegur samningur, sem atvinnurekandi gefur neytanda kost į, skal vera į skżru og skiljanlegu mįli.   Komi upp vafi um merkingu samnings sem nefndur er ķ 1. mgr. 36. gr. a skal tślka samninginn neytandanum ķ hag." Minn samningur segir į einum staš:  „Samningur er 100% gengistryggšur."  Jś, žetta er nś žokkalega skiljanlegt.  (En löglegt, žaš er annaš mįl.  En sleppum žeirri umręšu nśna.)  Nema forstöšumašur inheimtusvišs SP segir ķ tölvupósti: „Samningur [nr. samnings] er ķ erlendri mynt og veršur innheimtur sem slķkur......."  Sami ašili hefur ekki enn getaš bent į žį grein samningsins žar sem žetta sjónarmiš fyrirtękisins er stutt, žrįtt fyrir óskir mķnar žar aš lśtandi.

Ég hef įšur nefnt 19. gr. laga um fjįrmįlafyrirtęki, sem segir aš žau „skuli starfa ķ samręmi viš ešlilega og heilbrigša višskiptahętti og venjur į fjįrmįlamarkaši."  Įbyrgš į aš svo sé frį degi til dags, er vęntanlega į heršum framkvęmdastjóra, žó įbyrgš stjórnar hljóti aš koma žar aš ętli hśn eša hafi vitneskju um hiš gagstęša.

Ég hef sent SP 3 skrifleg erindi ķ vetur, žar sem ég efast m.a. um lögmęti žessara samninga og fer fram į endurgreišslu ofgreiddra greišslna.  Ķ sķmtölum viš lögfręšing SP hef ég bent į aš fyrirtękiš skorti, aš mķnu mati, heimildir til višskipta meš erlendan gjaldeyri og gengisbundin bréf, eins og ég hef įšur rakiš hér į blogginu.  Svör fyrirtękisins eru einföld eins og hér er sżnt śr tölvupósti frį lögfręšingi žess ž. 31. mars sl. (ég hef įkvešiš aš nafngreina ekki umrędda  einstaklinga aš sinni):  „Eins og fram hefur komiš ķ samtölum okkar tölupóst‐ og sķmleišis, ž.e. bęši viš mig og [........], žį er öllum kröfum og yfirlżsingum žķnum hafnaš hvaš varšar ólögmęti leigusamnings okkar ķ millum. Viš lķtum svo į aš samningar okkar séu löglegir og innheimtum žvķ fjįrkröfur okkar samkvęmt žeim meš tilliti til ašstęšna ķ žvķ formi sem greišsluśrręši okkar kveša į um."

Ég hef žó fengiš tvo tölvupósta žar sem annars vegar framkvęmdastjóri SP og hins vegar lögfręšingur SP, vķsa til réttaróvissu um gengistryggša bķlasamninga.  Lögfręšingurinn segir ķ sama tölvupósti ž. 31. mars: „Erindi žķn hafa veriš fremur ķtarleg og ljóst aš talsverš vinna hefur fariš ķ žau skrif en afstaša okkar stendur óbreytt engu aš sķšur į mešan óvissa rķkir um stöšu vegna skulda einstaklinga og fyrirtękja [innsk: hann į  vęntanlega viš skuldir žessara ašila viš SP ķ formi bķlalįna og bķlasamninga] ."

Įšur hafši eftirfarandi borist frį framkvęmdastjóra SP 30. mars sl. ķ kjölfar tölvupósts sem ég sendi honum:

„Sęll Erlingur.

Skv. upplżsingum frį [.......] tjįši hann žér aš SP mun ekki taka efnislega til varna vegna įgreinings um leigusamninga sem upp geta komiš į milli višskiptavina og SP ķ formi tölvupósts.   [innsk:  3 bréf voru send, nokkur sķmtöl hringd og svo sķšar sendir tölvupóstar til aš żta į eftir svari frį fyrirtękinu.  Žaš tók tępa 4 mįnuši aš fį svar frį žeim.]  Réttaróvissa rķkir um mįliš og dómstólar og/eša stjórnvöld munu greiša śr um žann įgreining sem upp er kominn.

Afstaša SP er skżr og hefur marg oft komiš fram samskiptum sem žś hefur įtt viš bęši [........] og [........] į sķšustu mįnušum.

SP er aš bjóša sķnum višskiptavinum śrręši til žess aš halda greišslubyrši ķ nįlęgš viš žaš sem įšur var į mešan žessi óvissa rķkir.

Aš öšru leyti mun ég ekki tjį mig frekar um žetta mįl į žessum vettvangi.

Bestu kvešjur

Kjartan"

Takiš eftir žessu oršalagi: „....SP mun ekki taka efnislega til varna vegna įgreinings um leigusamninga sem upp geta komiš į milli višskiptavina og SP...."  Meš öšrum oršum žeir neita aš svara efnislega, bréfum og rökstušningi, sem til žeirra er beitt.  Ég tjįši lögfręšingnum ķ sķmtali žegar hann kynnti mér afstöšu SP, aš ég myndi lķklega skjóta mįli mķnu til śrskuršarnefndar um višskipti viš fjįrmįlafyrirtęki.  Hans višbrögš voru žau, aš félli śrskuršur nefndarinnar SP ķ óhag myndu žeir skjóta honum til dómstóla til stašfestingar.  Meš öšrum oršum, SP mun ekki fara eftir slķkum śrskurši heldur óska eftir mešferš dómstóla į mįlinu meš tilheyrandi óžęgindum fyrir neytendur.  Žaš skal žó haft ķ huga aš žaš er réttur hvors mįlsašila um sig aš óska eftir śrskurši dómstóla skv. samžykktum nefndarinnar.

En eru žetta ešlilegir og heilbrigšir višskiptahęttir skv. fyrrnefndri 19. gr.?  Ég geri rįš fyrir aš teknu tilliti til višskiptahįtta SP undafarin misseri aš innheimtuašgeršir myndu fara fram samhliša mešferš dómstóla į slķkum śrskurši.

„Réttaróvissa rķkir um mįliš" segir framkvęmdastjórinn réttilega.  Ég fann ekki oršiš „réttaróvissa" į vefbókasafni snara.is, en fletti upp oršinu „óvissa" ķ stašinn og fékk eftirfarandi skżringu: 

„ó|vissa KVK

1              žaš aš vita ekki fyrir vķst, vafi, tvķsżna, mikil óvissa er rķkjandi ekki er vitaš hvaš veršur, hvernig mįlum lyktar

2              fornt/śrelt óviss eša tvķręš framkoma, fjandskapur, mein"

Žar er žaš bara svart į hvķtu.  Óvissa er vafi og vafa į aš tślka neytanda ķ hag skv. samningalögum.  Žaš vęru ešlilegir og heilbrigšir višskiptahęttir og venjur į fjįrmįlamarkaši.  En ętlar SP aš virša óvissuna?  Ónei.  Žar į bę er innheimtuašgeršum haldiš įfram af fullum krafti og bifreišar hirtar af fólki um allan bę.

Žaš skal įréttaš aš allar leturbreytingar og undirstrikanir eru mķnar.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband