Bloggfęrslur mįnašarins, jśnķ 2010

#34. FME og SĶ brjóta almenn hegningarlög

Nś hafa Arnór Sighvatsson og Gunnar Andersen aš mķnu mati gerst sekir um brot į almennum hegningarlögum meš tilmęlum sķnum til fjįrmįlafyrirtękja.

Lesiš eftirfarandi greinar almennra hegningarlaga og dęmi nś hver fyrir sig:

"248. gr. Ef mašur kemur öšrum manni til aš hafast eitthvaš aš eša lįta eitthvaš ógert meš žvķ į ólögmętan hįtt aš vekja, styrkja eša hagnżta sér ranga eša óljósa hugmynd hans um einhver atvik, og hefur žannig fé af honum eša öšrum, žį varšar žaš fangelsi allt aš 6 įrum."

Og ef forsvarsmenn fjįrmįlafyrirtękjanna fara eftir žessum tilmęlum brjóta žeir žessa grein hegningarlaga:

"249. gr. Ef mašur, sem fengiš hefur ašstöšu til žess aš gera eitthvaš, sem annar mašur veršur bundinn viš, eša hefur fjįrreišur fyrir ašra į hendi, misnotar žessa ašstöšu sķna, žį varšar žaš fangelsi allt aš 2 įrum, og mį žyngja refsinguna, ef mjög miklar sakir eru, allt aš 6 įra fangelsi."

Ég held žaš sé kominn tķmi til aš neytendur labbi til Rķkislögreglustjóra.


mbl.is Ķ žįgu almannahagsmuna
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

#33. Lįnafyrirtęki mega ekki innheimta annaš vaxtastig

Lęgstu vextir Sešlabankans eru ekki sambęrilegir umsömdu vaxtastigi į įšur gengistryggšum samningi, sem voru LIBOR vextir.  Lög um neytendalįn banna aš innheimtur sé meiri lįntökukostnašur en tilgreindur er viš upphaf samnings nema samningsvextir breytist.

14. gr. laganna segir aš: "Séu ekki veittar upplżsingar um lįntökukostnaš sem greinir ķ 4. tölul. 1. mgr. 6. gr. skal neytandi greiša höfušstól og įrsvexti af honum sem samsvara vöxtum af almennum skuldabréfum samkvęmt auglżsingu Sešlabanka Ķslands.

Ef lįntökukostnašur er tilgreindur ķ samręmi viš 4. tölul. 1. mgr. 6. gr. er lįnveitanda eigi heimilt aš krefjast frekari lįntökukostnašar. Sé įrleg hlutfallstala kostnašar, sem um getur ķ 5. tölul. 1. mgr. 6. gr., of lįgt reiknuš getur lįnveitandi ekki krafist hęrri lįntökukostnašar."

Lįntökukostnašur er skilgreindur ķ lįnasamningi meš framsetningu įrlegrar hlutfallstölu kostnašar skv. tilskipunum Evrópusambandsins.  Lįnafyrirtękin geta ekki fariš eftir tilmęlum FME og Sešlabankans žvķ žį brjóta žau lög um neytendalįn. 

En žaš vęri vķst ekki ķ fyrsta sinn sem žau brjóta landslög.


mbl.is Miša viš lęgstu vexti į hverjum tķma
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

#32. Sveiattan aftur!

Ég er sammįla Viljįlmi. Žaš er hinum sama til hįborinnar skammar aš standa nśna og benda į skuldara sem įbyrgšarašila fyrir lįntökum og of hįum vöxtum og stöšu ķslensks fjįrmagnsmarkašar. Ekki sķst er žaš Pétri Blöndal til skammar. Žaš voru bankastjórar og bankastjórnir bankanna sem įttu aš passa sparifjįreigendur og hag žeirra meš žvķ aš fylgja reglum og ešlilegum višskiptahįttum. FME įtti aš tryggja aš starfsemi žeirra vęri lögum samkvęmt.
Žaš voru bankastjórnirnar sem sóttu fjįrmagn til śtlanda, til aš endurlįna į Ķslandi meš óįbyrgum hętti gegn ótryggum vešum ķ glórulausar yfirtökur į fyrirtękjum, ekki lįnžegar. Bankarnir veifušu fé framan ķ almenning į kostakjörum, almenningur stóš ekki og betlaši ķ dyragęttinni. Žaš gįtu allir fengiš nóg af peningum aš lįni.
Žaš voru eigendur bankanna meš fulltingi bankastjóranna og bankastjórnanna sem fóru meš žį eins og vogunarsjóši og skömmtušu sér og sķnum óhóflegt fé śr sjóšum žeirra meš aršgreišslum, kaupaukum, veislubrušli og lélegum eša engum vešum. Ekki almennir lįnžegar. Stęrstu lįnžegar bankanna voru "fagfjįrfestar" eša "kjölfestufjįrfestar". Sér var nś hver kjölfestan! Upphęširnar sem hafa veriš afskrifašar į suma einstaklinga ķ eigendahópi bankanna gętu borgaš skuldir heimilanna mörgum sinnum.
Pétur Blöndal segir aš žaš vanti sparnaš į Ķslandi. Besti sparnašurinn į Ķslandi sķšustu įr įtti aš vera langtķmasparnašur meš hlutabréfakaupum ķ sjóšum eša fyrirtękjum. Hvaš hafa lķfeyrissjóširnir "okkar" tapaš miklu į žeim sparnaši, Pétur Blöndal?
Hverjir heldur Pétur Blöndal aš vilji spara hjį bankastjórnendum sem hagar sér eins og bankinn sé vogunarsjóšur?
Skömmin er žeirra aš benda nśna į almenning sem orsakavald!
mbl.is Segir „sveiattan" viš mįlflutningi Gylfa
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

#31. Hver hafši eftirlitsskylduna meš gengistryggšum lįnum?

Nś er veriš aš kynna nżjan flöt ķ umręšunni um hver bar įbyrgš į eftirliti vegna gengistryggšra lįna.  Grįa svęšiš!  Hvķlķk endemisžvęla ętlar žessi umręša aš verša!  Skošum įkvęši tvennra laga, fyrst laga um neytendalįn og svo lög um fjįrmįlafyrirtęki.

Ķ lögum um neytendalįn nr. 121/1994 segir ķ 1. gr. 

„Lög žessi taka til lįnssamninga sem lįnveitandi gerir ķ atvinnuskyni viš neytendur.

Žį segir ķ 25. gr. sömu laga: 

„[Neytendastofa]1) annast eftirlit meš įkvęšum laga žessara. [Įkvęši laga um eftirlit meš óréttmętum višskiptahįttum og gagnsęi markašarins gilda um śrręši Neytendastofu og mįlsmešferš.]2)" 

Žessi lög voru sett til aš uppfylla įkvęši tilskipunar Evrópurįšsins nr. 93/13/EBE žar sem segir ķ fororši:  „Žaš er į įbyrgš ašildarrķkjanna aš tryggja aš ķ samningum sem geršir eru viš neytendur séu ekki óréttmętir skilmįlar."

Žį segir ķ 7. gr. hennar:

„Ašildarrķkin skulu tryggja, ķ žįgu neytenda og samkeppnisašila, aš til séu réttar og įrangursrķkar leišir til aš hindra įframhaldandi notkun óréttmętra skilmįla ķ samningum seljenda eša veitenda viš neytendur."

Lög um fjįrmįlafyrirtęki segja ķ 1. gr.:

 „Lög žessi gilda um innlend fjįrmįlafyrirtęki og um starfsemi erlendra fjįrmįlafyrirtękja hér į landi. Meš fjįrmįlafyrirtęki er ķ lögum žessum įtt viš fyrirtęki sem fengiš hefur starfsleyfi skv. 6. gr., sbr. 4. gr."

19. gr. segir ennfremur aš fjįrmįlafyrirtęki skuli starfa ķ samręmi viš ešlilega og heilbrigša višskiptahętti og venjur į fjįrmįlamarkaši.

Žį segir 107. gr laganna:

Fjįrmįlaeftirlitiš.
[Fjįrmįlaeftirlitiš hefur eftirlit meš starfsemi fjįrmįlafyrirtękja og fyrirtękja sem tengjast fjįrmįlasviši sem fellur undir įkvęši laga žessara, svo og starfsemi innlendra fjįrmįlafyrirtękja erlendis, nema annaš leiši af lögum eša alžjóšasamningum sem Ķsland er ašili aš.

Śtlįn fjįrmįlafyrirtękis eru eftirlitskyld starfsemi! Sś starfsemi skal vera lögum samkvęmt, ž.m.t. lögum um vexti og verštryggingu!

Hananś!  Žar höfum viš žaš!  Er žį grįa svęšiš ekki  oršiš kżrskżrt?

Gengistrygging var bönnuš frį 2001 sbr. lög um vexti og verštryggingu.  Sé slķkur samningsskilmįli settur ķ samning atvinnurekanda viš neytanda er hann brot į landslögum og žvķ óréttmętur.  Ķslenska rķkiš įtti aš tryggja aš ķ samningum sem geršir eru viš neytendur vęru ekki óréttmętir skilmįlar.  Meš tryggingu  žżšir aš sett eru lög til aš tryggja réttindi og ennfremur aš lögum sé framfylgt įn žess aš til dómsmįla komi.  Žetta hefur ķslenska rķkiš ekki gert og žar meš gerst brotlegt viš tilskipun Evrópurįšsins frį 1993 um óréttęta samningskilmįla og žar meš EES-samninginn. 

Neytendastofa įtti aš fylgjast meš žvķ aš lįnssamningar vęru rétt geršir, ž.e. innhéldu ekki óréttmęta samningsskilmįla.  Tilskipunin telur upp dęmi um slķka samningsskilmįla ķ višauka, en listinn er ekki sagšur tęmandi.   Burt séš frį slķkum listum, hvašan sem žeir kunna aš eiga uppruna sinn, er žó varla til skżrara dęmi um óréttmętan samningskilmįla en brot į landslögum tiltekins rķkis!

Fjįrmįlaeftirlitiš įtti aš sjį til žess aš starfsemi fjįrmįlafyrirtękis bryti ekki starfsleyfi, eša góša višskiptahętti  og venjur į fjįrmagnsmarkaši.  Žaš eru ekki góšir višskiptahęttir aš brjóta landslög viš framsetningu į lįnssamningum.


mbl.is Myntkarfan tżndist į grįu svęši
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

#30. Ręša žingmanns um afnįm verštryggingar įriš 1992!

Ég fann eftirfarandi tilvitnanir į vef Alžingis ķ ręšu žingmanns frį įrinu 1992.  Umręšuefniš var frumvarp til laga um lįnskjör og įvöxtun sparifjįr, sem įtti aš afnema verštryggingu lįnsfjįr viš lįnskjaravķsitölu.  Ég birti hér valda kafla, en hlekkur į ręšuna ķ heild sinni er aš finna ķ lok fęrslunnar.  Leturbreytingar eru mķnar.

„Ég vil fyrst nefna žann megingalla aš sį sem į aš greiša skuldina og undirgengst skuldbindingar um vķsitölu tekur į sig alla įhęttu um žróun mįla į lįnstķmanum hvaš varšar vķsitölu og vexti og önnur žau kjör sem kvešiš er į um ķ lįnssamningi aš séu breytileg. Eitt af žvķ sem mér hefur fundist orka mjög tvķmęlis er hvort žaš ętti aš heimila lįnveitingar meš breytilegum kjörum. Žaš er aš mķnu viti nokkurt sišleysi fólgiš ķ žvķ aš fį fólk til aš taka lįn į tilteknum kjörum, eins og žau lķta śt viš undirskrift samnings, en įskilja sér sķšan rétt til aš breyta žeim kjörum sér ķ hag og lįngreišandanum ķ óhag hvenęr sem er į lįnstķmanum. Žar į ég fyrst og fremst viš vextina. Žaš er alkunna og žarf ekki aš minna menn į žaš aš eitt af žvķ sem hefur valdiš verulegum vandręšum hjį fjöldamörgum hér į landi eru žessir breytilegu vextir."

Og litlu seinna:

„Mér hefur stundum fundist aš žaš vęru réttar leikreglur aš skipta įhęttunni til helminga og skylda žį sem veita lįn eša vilja fį ašra til aš taka lįn hjį sér aš hafa fast fyrirkomulag į lįninu og afnema įkvęši um breytileg lįnakjör eša fyrirvara lįnveitanda um žaš aš hann įskilji sér rétt til aš breyta kjörum į lįninu hvenęr sem honum dettur ķ hug. Žaš er eitt af žeim atrišum sem hafa reynst launafólki hvaš erfišust ķ gegnum tķšina og hefur ķtrekaš komiš mjög hart nišur į pyngju žeirra, t.d. hękkanir į afborgunum af lįnum til hśsnęšiskaupa."

Og sķšar:

„Mér finnst aš mörgu leyti sanngjarnar leikreglur aš sį sem lętur lįniš eša peningana af hendi undirgangist žį kvöš aš lįniš, sem hann er aš veita, sé meš föstum kjörum. Hvort sem žaš er meš verštryggingu eša vöxtum sem samiš er um žarf žaš aš vera fast og óumbreytanlegt śt lįnstķmann svo sį sem tekur lįniš veit aš hverju hann gengur og hefur žar fast land undir fótum allan lįnstķmann. Hann tekur aš vķsu įhęttuna af žvķ aš afsala sér hugsanlega skįrri lįnskjörum ef vextir kynnu aš lękka en sį sem lętur lįniš af hendi veršur lķka aš sęta žvķ aš taka įhęttu žvķ hann getur ekki tekiš sér hęrri vexti ef vaxtastigiš hękkar į lįnstķmanum. Žaš held ég aš sé grundvallaratriši ķ fjįrmįlavišskiptum aš žeir sem taka lįn geti bśiš viš žaš öryggi aš lįnskjör séu föst.

Eitt dęmi af hįlfu stjórnvalda sem hefur breytt verulega miklu fyrir lįntakendur er hringlandahįttur og lagabreytingar sem koma aftan aš fólki."

Įfram heldur žingmašurinn:

„Ég vil lķka nefna aš meš verštryggingunni sem slķkri er sį sem veitir lįnin aš taka sér bżsna miklar tryggingar gagnvart öllum hugsanlegum breytingum, t.d. breytingum erlendis sem viš getum ekki haft nein įhrif į og valda erfišleikum ķ okkar žjóšarbśskap. Lįnveitendur hafa tryggt sig fyrir žeim žó aš žeir erfišleikar lendi į almenningi ķ landinu af fullum žunga aš öšru leyti. Žannig mį nefna sem dęmi, sem aš sumu leyti er kannski dįlķtiš broslegt, aš uppskerubrestur į kaffi ķ Brasilķu leišir til hękkunar skulda hjį fólki hér į landi af žvķ aš sį sem hefur lįnaš hefur tryggt sig fyrir žvķ meš svokallašri lįnskjaravķsitölu og hvernig aš žvķ er stašiš aš reikna hana śt.

Mašur kann aušvitaš aš spyrja sjįlfan sig: Er rétt eša ešlilegt aš sį sem į śtistandandi peninga hjį öšrum žurfi ekki aš taka neina įhęttu ķ žessum efnum? Į hann aš njóta žess aš eign hans hjį öšrum hękkar viš aš erfišleikar verši ķ kaffiuppskeru ķ Brasilķu? Žaš er nįkvęmlega žaš sem gerist aš žaš veldur hękkun į höfušstól lįnsins."

Og svona endar ręša žingmannsins:

„En ķ heildina finnst mér óešlilegt aš verštrygging skuli vera slķk trygging fyrir žį sem lįna peninga sem raun ber vitni. Žeir hafa ķ raun og veru allt sitt į žurru, taka enga įhęttu og įskilja sér žar aš auki heimild til žess aš auka kostnašinn viš lįntökuna meš breytilegum vöxtum ef tilteknar ašstęšur leiša til žess aš vextir almennt hękka ķ žjóšfélaginu.

Staša žeirra sem lįna gagnvart stöšu žeirra sem skulda allt of ójöfn. Staša žeirra sem skulda žarf aš verša miklu styrkari en hśn er ķ reynd.  Žvķ tel ég žetta frv. ķ sjįlfu sér fyllilega tķmabęrt og vęnti žess aš žaš leiši til skaplegrar umręšu um lįnskjör og įvöxtun sparifjįr, eins og hér segir, en kannski ekki hvaš sķst um stöšu skuldara ķ samfélagi markašshyggjunnar."

Žessi orš męlti Kristinn H. Gunnarsson į 116. löggjafaržingi įriš 1992, ķ 2. umręšu um frumvarp til laga um lįnskjör og įvöxtun sparifjįr, sem įtti aš afnema verštryggingu lįnsfjįr viš lįnskjaravķsitölu.

Ręšuna ķ heild sinni mį finna hér.

Kristinn:  Hvaš breyttist?


mbl.is Eftirstöšvar sexfaldast
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

#29. Man einhver eftir eignaleigunni Lind hf?

Eignarleigan Lind hf. var stofnuš įriš 1986 og voru stofnendur félagsins Banque Indosuez (40%), Samvinnubanki Ķslands (30%) og Samvinnusjóšur Ķslands (30%).  Viš kaup Landsbankans į Samvinnubankanum ķ upphafi įrs 1990 eignašist bankinn 30% eignarhlut ķ Lind hf.  Ķ lok sama įrs keypti bankinn 40% eignarhlut Banque Indosuez ķ Lind hf.  Į įrinu 1992 keypti Landsbankinn eignarhlut Samvinnusjóšs Ķslands ķ Lind hf. og varš bankinn eftir žaš eini eigandi félagsins.

Um mitt įriš 1990 var svo komiš fyrir Lind aš félagiš uppfyllti žį ekki skilyrši laga um eigiš fé.  Félagiš hafši veriš rekiš į sérstakri undanžįgu višskiptarįšuneytisins, skv. heimild til brįšabirgša ķ lögum nr. 19/1989. Sś heimild rann śt hinn 4. október 1990, og žar meš starfsleyfi félagsins, įn žess aš bętt hefši veriš śr eiginfjįrvöntuninni.  Eigiš fé félagsins var sķšan aukiš um 115 millj. kr. ķ lok desember 1990 og komu 80,5 m.kr. ķ hlut Landsbankans.  Uppfyllti félagiš žar meš lįgmarkshlutfall eigin fjįr skv. lögum nr. 19/1989 og stašfesti višskiptarįšuneytiš ķ framhaldi af žvķ aš starfsleyfi félagsins vęri ķ gildi, meš bréfi dags. 23. janśar 1991.

Sverrir Hermannsson sagši ķ blašavištali viš Morgunpóstinn įriš 1994:  „Lind hefur stórtapaš, og bankinn į hundraš prósent ķ Lind svo tap fyrirtękisins er tap bankans."

Mikiš var fjallaš um mįlefni fyrirtękisins ķ bankarįši Landsbankans į žeim tķma til aš leita skżringa į tapi bankans og hvernig tryggja megi aš slķkt endurtaki sig ekki ķ framtķšinni.  Ķ janśar 1996 var lögš fyrir bankarįš ķtarleg greinargerš um mįliš, en ķ žeirri skżrslu er leitast viš aš upplżsa og varpa ljósi į žęr įkvaršanir og žį atburšarįs sem leiddi til hins mikla taps fyrirtękisins. 

Skżring žess taps sem varš af starfsemi Lindar hf. er samspil margra žįtta. Hluta skżringanna er aš leita ķ žeirri megin hugmynd sem lį aš baki starfrękslu félagsins.  Hśn var aš fjįrmagna leigumuni įn žess aš taka ašrar tryggingar en ķ leigumununum sjįlfum.  Žegar félagiš hóf rekstur var mikil uppsveifla ķ efnahagslķfinu og vextir į eignarleigusamningum voru mjög hįir. Hugmyndin virtist žannig ganga vel upp.

Rekstrarhugmynd sś sem félagiš byggši į gerši miklar kröfur til framkvęmdastjóra félagsins. Jafnframt er slķkur įhętturekstur mjög viškvęmur fyrir įhrifum efnahagssveiflna. Ķ skżrslu Löggiltra endurskošenda hf. frį 7. febrśar 1995 segir aš žótt vinnubrögš viš lįnveitingar hafi breyst mikiš til batnašar į sl. tveimur įrum, beri tölur meš sér aš alvarlegir misbrestir hafa veriš ķ śtlįnaferli og eftirfylgni félagsins meš śtlįnum um langt skeiš. Verulegan hluta af įbyrgšinni höfšu skżrsluhöfundar getaš rakiš til įkvaršana fyrrum framkvęmdastjóra félagsins.

Žó er rétt aš geta žess aš Lind hf. var aš stórum hluta ķ eigu Samvinnubankans og Samvinnusjóšsins, og tók žaš žįtt ķ fjįrmögnun į tólum og tękjum ķ eigu Sambandsins, žar į mešal t.d. öllum innréttingum Miklagaršs.  Žesar innréttingar voru seldar fyrir slikk viš fall Sambandsins.  Žannig aš ekki var öll starfsemin eingöngu tengd bķlalįnum og vinnuvélum.  Įętlaš tap Lindar hf. vegna falls Sambandsins var į tveimur įrum 215 milljónir króna.  Stórir peningar fyrir 20 įrum en smįmunir ķ dag.  Hvaš segir žaš okkur um krónuna okkar? 

Féfang hf. var annaš eignaleigufyrirtęki, stofnaš ķ lok įrs 1986 af Fjįrfestingarfélaginu sem hafši veriš brautryšjandi ķ gerš kaupleigusamninga hér į landi en félagiš hafši bošiš upp į žį allt frį įrinu 1972. Fjįrfestingarfélagiš įtti meirihluta ķ Féfangi, eša 67% en Lķfeyrissjóšur verslunarmanna, Tryggingarmišstöšin og Verslunarbankinn įttu um tķu prósent hver auk Sparisjóšs vélstjóra sem įtti um eitt prósent. Žegar Skandia keypti Veršbréfamarkaš Fjįrfestingarfélagsins 1994 var Féfang selt til Ķslandsbanka og ķ febrśar 1995 voru Glitnir og Féfang sameinuš undir nafni Glitnis.

Į sķšustu įrum hefur SP-Fjįrmögnun veriš rekiš meš umtalsveršum hagnaši, alla vega mišaš viš bękur félagsins.  Heišurinn af žessum hagnaši į framkvęmdastjóri fyrirtękisins frį upphafi, Kjartan Georg Gunnarsson, sem įšur stżrši fyrrnefndu Féfangi hf.  Hagnašurinn er hins vegar aš mestu tilkominn meš ólöglegri starfsemi, veitingu gengistryggšra lįna.  Gerir žaš framkvęmdastjórann og stjórnarmenn aš glępamönnum?  Žeir bįru įbyrgšina į aš starfsemi félagsins vęri lögum samkvęmt.  Stjórnarformašur um langt skeiš var Žorgeir Baldursson, fyrrum ašalpeningasafnari Sjįlfstęšisflokksins, og eigandi Kvosar hf. sem į m.a. fjölskyldufyrirtęki Žorgeirs, Prentsmišjuna Odda.  SP-Fjįrmögnun hf. hefur einnig stundaš umtalsverš višskipti meš framvirka gjaldmišlasamninga til aš verja sig gengisįhęttu ķ rekstri žess, gengisįhęttu sem žó var nįnast öll į višskiptamönnum žess žar til Hęstiréttur felldi sinn dóm um lögmęti žessara lįna.  Telst žaš ešlilegur hluti af eignaleigustarfsemi aš sżsla ķ stórum stķl meš gjaldeyri (ef žaš žį geršist) og framvirka gjaldeyrissamninga, og taka žar meš stöšu gegn hagsmunum višskiptamanna sinna, hvort sem um gengistryggš eša verštryggš lįn var aš ręša? 

Hver er žį framtķš SP-Fjįmögnunar hf.? 

Framburšur framkvęmdastjóra og įrsskżrslur fyrirtękisins segja aš śtlįn félagsins hafi veriš fjįrmögnuš meš lįnum frį móšurfélaginu, Landsbankanum, (nś nefndur NBI).  Skv. įrsreikningi fyrir 2007 nam eiginfjįrhlutfall 11,3% ķ įrslok 2007.  Lögbundiš hlutfall er 8% af įhęttugrunni lesi ég 84.gr. laga um fjįrmįlafyrirtęki rétt. 

Hvernig er žį staša SP ķ dag? 

Alveg eins og tap Lindar hf. į sķnum tķma var tap Landsbankans, var gróši SP-Fjįrmögnunar hf. gróši eigenda hans, Landsbankans.  Gróši žessi, 960 milljónir įriš 2007 og 803 milljónir 2006, varš aš til meš ólöglegum lįnagjörningum, gengistryggšum lįnum sem voru 80-90% af višskiptum félagsins.  Lįnagjörningar sem voru samsettir, eša hiš minnsta samžykktir, af stjórn SP-Fjįrmögnunar hf., hvar ķ sįtu föngulegur hópur fólks, m.a.fulltrśar Landsbankans, ž.į.m. Sigurjón Įrnason og Elķn Sigfśsdóttir, fyrrum bankastjórar hans og Ragnar Z. Gušjónsson, fyrrum sparisjóšstjóri BYRs hf. 

Viš dóm Hęstaréttar tapaši fyrirtękiš lķklega um 50% af bókfęršu virši eignasafns sķns, eignasafns sem vęntanlega var veš lįnardrottna žess viš lįnum fyrirtękisins.  Er eigiš fé SP žar meš nęgjanlegt eftir slķkt tap til aš fullnęgja lögbundnu eiginfjįrhlutfalli?  Ég leyfi mér aš stórefast um žaš en tek žó fram aš ég er hvorki lögfręši- né višskiptafręšimenntašur mašur.  Skv. lögunum er žaš skylda stjórnenda aš tilkynna FME žegar ķ staš ef įstęša er til aš ętla aš lögbundnu hlutfalli sé ekki fullnęgt ķ rekstri fjįrmįlafyrirtękis.  Sama tilkynningarskylda hvķlir į endurskošanda fjįrmįlafyrirtękis.  Einnig getur FME kallaš eftir reikningsuppgjöri fjįrmįlafyrirtękis og óskaš eftir aš slķkt uppgjör sé įritaš af endurskošanda žess.  Fréttir herma aš FME sé aš skoša eiginfjįrhlutfall fjįrmögnunarfyrirtękjanna.  Eigendur Lżsingar, Exista, hafa tępast neina möguleika į aš bjarga žvķ fyrirtęki meš hlutafjįraukningu reynist žörf į žvķ.

Endurtekur sagan sig?

Eru žaš örlög SP-Fjįrmögnunar aš renna inn ķ NBI, į komandi mįnušum, alveg eins og örlög Lindar hf. voru įriš 1994 meš samruna žess viš Landsbankann?  Mun NBI/Landsbankinn žar meš ganga ķ gegnum annaš eignaleiguęvintżri, eignast allt lįnasafn SP-Fjįrmögnunar hf. og senda skattborgurum reikninginn?  Og er žar meš sagan öll? 


mbl.is Hagkerfiš žolir ekki samningsvexti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

#28. Afnemum verštrygginguna!

Gleymum žvķ ekki aš margir sem tóku gengistryggš bķlalįn eru lķka meš verštryggš hśsnęšislįn og hafa vel fundiš fyrir hękkun žeirra lķka. Grundvallaratrišiš varšandi gengistryggšu lįnin er žetta: Lįnastofnanir veittu ólögleg lįn meš óréttmętum skilmįla, gengistryggingu, įn athugasemda Fjįrmįlaeftirlitsins. Tilskipun Evrópurįšsins 93/13/EBE, sem Ķsland er bundiš af ķ gegnum EES-samninginn, segir aš "žaš er į įbyrgš ašildarrķkjanna aš tryggja aš ķ samningum sem geršir eru viš neytendur séu ekki óréttmętir skilmįlar." Svo var ekki gert.

Hvaš verštrygginguna varšar žį er hśn heimil samkvęmt gildandi lögum. Margsinnis hefur veriš flutt frumvarp į Alžingi um afnįm hennar. Ef žingheimur hefši tekiš į žessu vandamįli fyrir allnokkrum įrum stęšum viš ekki ķ žessum sporum ķ dag. Hįttvirtum žingmanni Einari K. Gušfinnssyni vęri nęr aš taka žįtt ķ aš afnema hiš sérķslenska fyrirbęri verštrygginguna, hękju lélegrar hagstjórnar, ž.m.t. hagstjórnar Sjįlfstęšisflokksins.


mbl.is „Hvaš meš fólkiš meš verštrygginguna?“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

#27. Hvaš į aš gera ķ staš gengistryggingar?

Ķ raun er žaš ekki flókiš śrlausnarefni žvķ 36.gr. samningalaganna segir ķ raun hvaš eigi aš gera.  Neytendur geta gert kröfu til aš samningurinn gildi įfram utan gengistryggingarįkvęšis.  Hvaš į ég viš?

Samningalögunum var breytt 1995 meš setningu laga nr. 14, til aš uppfylla įkvęši tilskipunar Evrópurįšsins nr. 93/13/EBE um óréttmęta samningsskilmįla ķ neytendassamningum.  Ķ henni segir berum oršum ķ fororši: 

„Žaš er į įbyrgš ašildarrķkjanna aš tryggja aš ķ samningum sem geršir eru viš neytendur séu ekki óréttmętir skilmįlar." 

Og ennfremur:

 „Ķ bandalagsįętlununum tveimur um neytendavernd og mišlun upplżsinga (4 ) var lögš įhersla į mikilvęgi žess aš tryggja rétt neytenda gagnvart óréttmętum samningsskilmįlum. Žessa vernd žarf aš veita meš laga- og reglugeršarįkvęšum sem eru annašhvort samręmd į bandalagsvķsu eša samžykkt beint af bandalaginu." 

Og sķšar: 

„Samningar skulu oršašir į ešlilegu, skiljanlegu mįli, neytandi skal fį tękifęri til žess aš skoša alla skilmįla og ķ vafamįlum gildir sś tślkun sem neytandanum kemur best. 

Ašildarrķkin skulu tryggja aš óréttmęta skilmįla sé ekki aš finna ķ samningum sem seljandi eša veitandi gerir viš neytendur og ef slķkir skilmįlar finnast žrįtt fyrir allt, žį séu žeir ekki bindandi fyrir neytendur og samningur verši įfram bindandi fyrir samningsašila meš žessum skilmįlum ef hann getur gilt įfram įn hinna óréttmętu įkvęša." 

Og žarna komum viš žvķ aš lykilatrišinu.  Getur lįnssamningur, sem upphaflega var gengistryggšur, veriš efndur aš kröfu neytenda, skv. 36.gr. c. samningalaga, įn gengistryggingar?  Meš öšrum oršum, getur neytandi efnt samninginn įn gengistryggingar?  Svariš er einfalt:  Jį, neytandi getur efnt samninginn aš mķnu mati žvķ hann žarf aš borga LIBOR vexti eins og um var samiš ķ upphafi, žvķ žaš mį semja um annaš vaxtavišmiš en Sešlabanki gefur śt.  

En af hverju mį ekki setja inn annaš vaxtavišmiš sem hefši lķklega įtt aš vera, s.s. verštrygging eša óverštryggšir vextir Sešlabanka.  (Žeim sem leišist lagatextar ęttu aš staldra viš raušletraša textann hér į eftir.)

Samningalög segja ķ 36.gr.: „Samningi mį vķkja til hlišar ķ heild eša aš hluta, eša breyta, ef žaš yrši tališ ósanngjarnt eša andstętt góšri višskiptavenju aš bera hann fyrir sig, [sbr. žó 36. gr. c].1) Hiš sama į viš um ašra löggerninga." 

Skošum žį c-liš 36.gr.:

36. gr. c. Įkvęši 36. gr. gilda um samninga skv. 1. mgr. 36. gr. a, žó meš žeim breytingum sem leišir af 2. og 3. mgr.
 Viš mat į žvķ hvort samningur skv. 1. mgr. sé ósanngjarn skal lķta til atriša og atvika sem nefnd eru ķ 2. mgr. 36. gr., m.a. skilmįla ķ öšrum samningi sem hann tengist.  Žó skal eigi taka tillit til atvika sem sķšar komu til, neytanda ķ óhag.  
(Innsk: Sem sagt ekki mį reikna annaš vaxtastig en samiš var um ķ upphafi ef žaš sé neytanda ķ óhag.)
 Samningur telst ósanngjarn strķši hann gegn góšum višskiptahįttum og raski til muna jafnvęgi milli réttinda og skyldna samningsašila, neytanda ķ óhag. Ef slķkum skilmįla er vikiš til hlišar ķ heild eša aš hluta, eša breytt, skal samningurinn aš kröfu neytanda gilda aš öšru leyti įn breytinga verši hann efndur įn skilmįlans. 

Takiš eftir kröfu neytanda, žvķ žaš er mikilvęgt žvķ į žessu tekur c-lišur 36.gr. samningalaganna eftir breytinguna sem var gerš 1995 neytendum til hagsbóta.  Ekki atvinnurekendum.

Viš samningsgerš var lįntakendum afhent fylgiskjal meš greišsluįętlun.  Į greišsluįętluninni kemur fram įrleg hlutfallstala kostnašar.  Žaš er lagaleg skylda lįnveitanda aš upplżsa um žessa hlutfallstölu til žess aš lįntaki geti boriš saman ólķka fjįrmögnunarkosti.  Lęgsta hlutfallstala kostnašar segir til um hagstęšasta kostinn.

Lög um neytendalįn segja skżrt ķ 14.gr aš lįnveitanda sé óheimilt aš innheimta hęrri heildarkostnaš lįns en kynntur er ķ upphafi samnings:  „Lįnveitanda er eigi heimilt aš krefjast greišslu frekari lįntökukostnašar en tilgreindur er ķ samningi skv. 4. tölul. 1. mgr. 6. gr. Sé įrleg hlutfallstala kostnašar, sbr. 5. tölul. 1. mgr. 6. gr., of lįgt reiknuš er lįnveitanda eigi heimilt aš krefjast heildarlįntökukostnašar sem gęfi hęrri įrlega hlutfallstölu kostnašar." 

Heildarlįntökukostnašur mį žvķ einungis breytast ef umsamiš vaxtastig breytist eša lögmęt verštrygging.

Aš ofangreindu sögšu geta lįntakar gengistryggšra lįna lķklega krafist žess aš žaš vaxtavišmiš gildi, sem um var samiš ķ upphafi.  Neytendur eiga žvķ aš gera kröfu til viškomandi fjįrmögnunarfyrirtękis, žess efnis aš samningurinn eins og hann var framsettur ķ upphafi meš įrlegri hlutfallstölu kostnašar, gildi.  Ekki į aš reikna annaš vaxtastig ķ ljósi sanngirniskröfu fjįrmögnunarfyrirtękjanna.

Fjįrmįlafyrirtękin, sem sérfróšir ašilar um fjįrmagnsmarkaš, įttu aš vita betur en bjóša upp į ólöglega gjörninga.  Og žau vissu raunar betur sé tekiš miš af bréfi Gušjóns Rśnarssonar framkvęmdastjóra Samtaka fjįrmįlafyrirtękja til višskiptanefndar, fyrir setningu laga um vexti og verštryggingu įriš 2001. 

Žvķ er hvorki sanngjarnt né lögmętt aš neytendur beri hallann af žvķ aš lįnveitandi fįi aš reikna annaš vaxtastig, og žar meš hęrri hlutfallsstölu kostnašar, en samiš var um ķ upphafi.  Fari svo aš lög verši sett til aš gefa ašra nišurstöšu en aš ofan er greint gętu neytendur įtt rétt į bótum frį rķkinu aš mķnu mati.


#26. Af hverju var žetta žį svona erfitt?

Hśn er merkilegt tķk žessi pólitķk, jafnvel žó menn séu ekki ķ flokki. Nś segir Gylfi Magnśsson aš afleišingar dómsins séu įfall fyrir fjįrmįlafyrirtękin, jafnt bankanna sem fjįrmögnunarfyrirtękin. Engu aš sķšur segir hann aš žetta sé innan žolmarka. Žaš eru 3 tķmar frį dómsuppkvašningu žegar žetta er ritaš og hann veit žetta nś žegar. Af hverju er žį bśiš aš vera svona erfitt aš gera žessa leišréttingu ef hśn er innan žolmarka nśna?!!!!! Hvaš eru margir bśnir aš fara ķ gjaldžrot vegna žessarar stöšu, einstaklingar sem fyrirtęki?!! Rķkisstjórnin nśverandi, sem fyrrverandi, er bśinn aš valda ķslensku samfélagi ómęldum skaša meš ašgeršaleysi og sinnuleysi sķnu um įrabil. Svei žessu liši!
mbl.is Įhrif dómsins aš mestu til góšs
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

#25. Enn einn naglinn ķ lķkkistu bankafjįrglęframanna

Žaš var ótrślega góš tilfinning žegar lesiš var upp dómsorš ķ Hęstarétti ķ dag ķ mįlum SP og Lżsingar um lögmęti gengistryggingar lįnssamninga ķ ķslenskum krónum. Dómurinn stašfesti aš lįnveitendur, sérfróšir ašilar į fjįrmįlamarkaši, bušu neytendum upp į ólögmęta afurš um įrabil, ķ andstöšu viš lög, fyrir framan nefiš į žeirri aumu stofnun Fjįrmįlaeftirlitinu. Nś hefur veriš tekinn allur vafi į lögmęti žessara samninga. Žaš er ekkert.

En hvaš žżšir žetta? Eru lįnssamningarnir ķ heild sinni ólögmętir eša er gengistryggingarįkvęšiš eingöngu ólögmętt en samningurinn aš öšru leyti fullgildur, ž.m.t vaxtaįkvęšiš? Žaš veršur fróšlegt aš sjį hvaša stefnu žessi mįl taka į nęstu dögum žvķ fjįrmögnunarfyrirtękin mynda greišslusešla sķna mörg hver ķ kringum 20. hvers mįnašar.

Og hvaš gerir rķkisstjórnin? Mun hśn taka til viš aš bęta fyrirtękjunum skašann meš setningu laga sem "leišrétti" skašann sem žau uršu fyrir ķ dag?

Annaš sem vekur upp spurningar er įbyrgš stjórnenda žessara fyrirtękja, framkvęmdastjóra jafnt sem einstakra stjórnarmanna. Er hęgt aš lögsękja žį fyrir fjįrsvik? Geta lįntakar fariš fram į skaša-eša miskabętur? Hvaš gerir FME? Er hęgt aš beita fyrirtękin dagssektum? Spurningarnar eru óteljandi.

Eitt er žó vķst, rekinn hefur veriš enn einn naglinn ķ lķkkistu fjįrglęframanna bankahrunsins į Ķslandi.


mbl.is Öll gengistrygging ólögleg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband